pakrūšis

pakrū́šis sm. (1) 1. R, K žr. pakriaušis 1: Paejęs toliaus, atsisėdau pakrūšėj, ieškodamas uždangos nuog vėtros I. 2. R324, MŽ pakrantė: Dabar, atdrėkiui atsiradus, bus ledus veik suežintas ir į pakrūšį išmestas Kel1881,59. 3. R281, MŽ375 vieta priplaukti laivams prie stataus kranto, prieplauka: Tave prieš jūrų pakrūšį pasteliavęs RBJer47,7. Prieg tam jis įveikė su dide garbe miestą Joppe ir pakrūšį pagal tą, iš kurio jis į jūres bei į salas akrūtais galėjo eiti Bb1Mak14,5.